BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tai, kuri vis sugrįžta

2018-12-09 parašė minipa

Labas.

Praėjo daugiau nei du metai nuo paskutinio mano įrašo. Matyt nedaug per tą laiką patyriau dramų, sielvarto ir kančių, kad turėčiau ką išlieti. Rašymas man visada buvo šioks toks psichoanalizės seansas. Pažvelgimas į save iš šalies.

Nors retai čia užsuku, ką nors parašyti, bent kelis kartus į metus grįžtu paskaityti praeities rašalionių. Pažiūrėti kaip toli esu nuo žmogaus, kuriuo buvau anskčiau.

Skaitau ir žaviuosi.

Skaitau ir baisiuosi.

Ir žinau, kad nesvarbu kaip stipriai esu įsitikinusi, kad šiandien jau esu suaugusi ir protinga ar nesubrendusi ir kvaila; po dviejų metų vėl ilgėsiuosi savęs tokios kokia buvau ir juoksiuosi iš savo naivumo.

Rodyk draugams

Tušu

2016-09-25 parašė minipa

Tušu nubėgai baltu popieriaus lapu susigerdamas jame; to truputį; su visais mano jausmais.

Nudžiūvo popierius, o siauras juodas takas liko man ant veido.

Tušu nubėgai man iš akių.

Rodyk draugams

Atspindžiai

2016-09-18 parašė minipa

Ką matai žvelgdamas į mane?

Tavo akių atspindžiuose matau save kaip bejėgį šilumos ištroškusį šuniuką, kurį kažkas jau paspyrė šalin ir kuris pasirengęs laižyti kojas pirmam pasitaikiusiam žmogui ištiesusiam jam rankas.

Bet tavo rankos niekada nepakilo.

Rodyk draugams

Beveik Gruodžio 26

2015-12-25 parašė minipa

Bėga dienos. Bėga metai. Ir aš bėgu.

Keičiasi sezonai. Keičiasi mados. O aš ar keičiuosi ?

Beveik suaugusi. Beveik savarankiška. Beveik laiminga.

Beveik Gruodžio 26.

Bet kaip sakydavau maža : “beveik” juk nesiskaito.

Rodyk draugams

Epilogas

2015-12-13 parašė minipa

Šiuo metu jaučiuosi lyg šiame gyvenime būčiau pasiklydus visais įmanomais būdais. Meilėje, profesinėje ir mokslinėje veikloje. Savyje. Tiesiog savyje.

Tiek daug norėjau tau šiandien pasakyti. Tiek daug paklausti. Bet sėdėjau ir šypsojausi ir melavau tiek tau tiek sau. Sau labiausiai.

Paklausiau ar nori būti draugais. Ir supratau, kad niekada jais nebūsime. Greičiausiai niekada taip ir nebesusitiksime, net kavos puodeliui kaip susitikom šiandien.

Mūsų istorija vistik buvo ne prologas, o visas romanas. Su pradžia, dėstymu ir pabaiga.

Ir epilogu.

Rodyk draugams

Pastelinės spalvos

2015-12-10 parašė minipa

Mano jausmai tau šiandien kybojo ore. Tokie lengvi, švelnūs ir pasteliniai. Ir nei kiek nepriklausantys nuo to ar juos matai.

Bet vis tik galvoju. Ar buvai pakėlęs akis į dangų?

Rodyk draugams

2 diena “po”

2015-12-06 parašė minipa

Kaip bebūtų keista dramatizmas dingo. Ir tas “iki” vistik yra “iki”. Nenoriu su tavimi atsisveikinti visam laikui. Jei sutiktum iš naujo susipažinti galbūt galėtume būti draugais. Žinau, kad tai dažniausiai būna beveik neįmanoma, bet mes juk niekada nebandėm tiesa ? Kažkaip iškart viskas pasisuko į romantinę pusę. Galbūt tame ir buvo problema? Iš pat pradžių pasirinkome ne tuos vaidmenis.

Dingo ne tik dramatizmas. Dingo ir gailestis sau, šiokios tokios nuoskaudos ir nostalgija. Manau, kad esu pasirengus, kaip anglai sako, ” to move on “.

Nors…

Nežinau kaip jausiuos tave pirmą kartą pamačius “po”. Tikiuosi visas šitas nusiteikimas nesugrius kaip kortų namelis.

Rodyk draugams

1 diena “po”

2015-12-04 parašė minipa

Šiąnakt miegojau tris valandas. Pabudau pusė 4 ir skaičiavau sekundes iki laiko kol suskambės žadintuvas. Prisiekiau, kad kokią savaitę tave ignoruosiu, va taip va, šiaip sau. Kad susitikus vaidinsiu šaltą, kad būsiu tokia ir anokia.

Bet greit atėjo suvokimas kaip tai visgi yra apgailėtina. Neturiu teisės taip su tavimi elgtis. Aš ne auka, o tu ne budelis.

Viskas taip paprasta. Tiesiog mums sunku kartu.

Ar aš tave my*ėjau? Ar aš tave my*iu ?

Nežinau. Aš tokia sumišus. Mano galvoje siautėja minčių ir vaizdų chaosas. Išvargina iki negalėjimo, o tada stoja visiška tyla ir apima abejingumas. Negaliu pasakyti, kuri iš dviejų būsenų yra blogesnė.

Ir kartoju sau, kad esu stipri, kad viskas praeis, bet norisi tik susisukti į kamuoliuką ir metus laiko miegoti.

Džiaugiuosi tik tuo, kad pirma diena “po” jau beveik baigėsi.

Rodyk draugams

Dar viena pabaiga

2015-12-04 parašė minipa

Prieš savaitę rašiau apie artėjančią pabaigą. Kągi ji atėjo.

Kaupėsi kaip tylus būgnų tratėjimas peraugantis į visą apimantį ir užgožiantį orkestro gaudimą.

Visai kaip “Bolero” šį vakarą. Visai kaip mano vidus tau pradėjus kalbėti.

Atsisveikinus pasakiau “Iki”, bet turbūt supratai, kad tai visgi “Sudie”.

Taigi sudie, V. ir ačiū tau už viską.

Rodyk draugams

Tu, aš ir pirmas sniegas

2015-11-29 parašė minipa

Vakar snigo ir pirmą kartą šiais metais stebėjau šį fenomeną. Šiltą naktį šalti gumulai sėdo and gatvių, namų, ant mano plaukų, blakstienų. Tavo mėlyno šaliko. Ant mano širdies. Ir tirpo po truputį plaudami abejones, liūdesį ir nesaugumą.

Snaigės romantiškai sukosi ore. Ir tuščia mokyklos krepšinio aikštelė sukosi mums bandant šokti.

Ir laimė sukosi kažkur tarp manęs, tavęs ir snaigių.

Rodyk draugams